Lapkričio pabaigoje įprasta prekė per vieną naktį gali pavirsti „Black Friday pasiūlymu“, įprasta kaina – ypatinga, o apsisprendimą pirkti ekrane lydi įtampą keliantis laikmatis. Tokie rinkodaros metodai savaime nėra draudžiami, bet teisėtumo riba yra peržengiama tuomet, kai vartotojui kuriamas kainos pranašumo, išskirtinumo ar skubos įspūdis, kuris neatitinka realybės.
Todėl, vertinant reklamą, svarbu vertinti visumą, o ne pavienius skaičius ar sakinius. Kaip teigia teisės firmos „Sorainen“ atstovės partnerė Monika Mališauskaitė-Vaupšienė ir teisininko padėjėja Ugnė Gabrielė Motiekaitytė, reikšmę turi visas vartotojui sukuriamas įspūdis ir tai, ar jis galėjo paveikti jo sprendimą pirkti. Nesąžininga komercine veikla gali būti laikoma ir faktiškai tiksli informacija, jei jos pateikimo būdas gali klaidinti vidutinį vartotoją.
Nuolaida – reali, o ne matematiškai graži
„–50 %“ vartotojui reiškia labai konkretų pažadą: šiandien už tą pačią prekę jis moka perpus mažiau nei anksčiau. Todėl verslas negali laisvai pasirinkti kainos, nuo kurios jam patogiausia skaičiuoti nuolaidą.
Skelbiant apie prekės kainos sumažinimą, ankstesne kaina paprastai laikoma mažiausia tos prekės kaina per 30 dienų iki kainos sumažinimo. Ši taisyklė skirta būtent tam, kad prieš akciją kaina nebūtų trumpam padidinta, o vėliau jos sumažinimas pateikiamas kaip įspūdinga nuolaida.
Taigi, jei prekė kainavo 100 eurų, prieš išpardavimą jos kaina trumpam buvo pakelta iki 150 eurų, o per „Black Friday“ ji parduodama už 75 eurus, reklaminis „–50 %“ vartotojui sudarytų gerokai patrauklesnio pasiūlymo įspūdį, negu yra iš tikrųjų.
„Rizika prasideda tada, kai reklama vartotojui žada didesnę ekonominę naudą, negu jis realiai gauna. Todėl, prieš vertinant reklamos maketą, pirmiausia verta patikrinti pačios prekės kainų istoriją“, – sako M. Mališauskaitė-Vaupšienė.
Vartotojų skubinti nevertėtų
Kaina nėra vienintelis būdas paskatinti vartotoją apsispręsti įsigyti prekę. Kartais kur kas veiksmingiau vartotojų elgesį veikia tokie pasakymai kaip „Tik šiandien“, „Liko 2 vnt.“, „Paskutinė galimybė“ arba interneto parduotuvėje tiksintis laikmatis. Svarbiausia įvertinti, ar vartotojui komunikuojama skuba yra tikra.
„Jeigu pasiūlymas iš tikrųjų baigiasi vidurnaktį – toks teiginys teisingas. Tačiau jeigu laikmatis kitą rytą pradeda skaičiuoti laiką iš naujo arba „vienos dienos akcija“ pratęsiama dar savaitei, vartotojas jau buvo spaudžiamas priimti sprendimą, remiantis neegzistuojančiu laiko apribojimu. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) taip pat aiškiai nurodo, kad tokie teiginiai kaip „Tik šiandien“ ar „Paskutinis vienetas“ negali būti naudojami, jei jie nėra naudojami sąžiningai ir teisingai“, – aiškina reklamos teisės ekspertės.
Tai ypač aktualu elektroninėje prekyboje, kur skubą kurti galima ne tik tekstu, bet ir grafiniais, garsiniais sprendimais apie tariamai mažėjantį likutį ar kitų pirkėjų aktyvumą, t. y. rinkodaros priemonė nėra tik dizainas, jeigu ji vartotojui perduoda faktinę žinią ir skatina pirkti.
Čia slypi viena dažniausių klaidų. Kartais verslas reklamą vertina labai techniškai – ar konkretus sakinys yra teisingas. Tačiau vartotojų teisėje klausimas platesnis: ką pamatęs ar išgirdęs reklamą suprato vidutinis vartotojas?
„Kartais problema slypi ne pačiame teiginyje, o jo kontekste. Perbraukta kaina, didelis procento simbolis, raudona etiketė ir žodis „akcija“ kartu gali perduoti labai aiškią žinią apie ypatingą kainos naudą, net jeigu verslas jos tiesiogiai neįvardija“, – pažymi M. Mališauskaitė-Vaupšienė.
„Black Friday“ – taip pat pažadas vartotojui
Pats „Black Friday“ užrašas teisiniu požiūriu nėra speciali nuolaidų kategorija, tačiau kontekstas svarbus: vartotojas tokią komunikaciją natūraliai sieja su išskirtiniais kainų pasiūlymais.
Todėl „Black Friday“ neturėtų tapti vien dekoratyvia etikete įprastai kainai. VVTAT yra atkreipusi dėmesį, kad vartotojų negalima klaidinti dėmesį pritraukiančiomis „Black Friday“ žymomis, jeigu realiai nuolaida nėra taikoma.
Tas pats principas aktualus ir formuluotėms „iki –70 %“, „nuolaida viskam“ ar „išskirtinis pasiūlymas“. Kuo kategoriškesnis reklaminis pažadas, tuo mažiau vietos lieka išimtims, apie kurias vartotojas sužino tik perskaitęs vos įskaitomo dydžio tekstą. Todėl čia yra svarbi paprasta taisyklė: žvaigždutė gali paaiškinti pagrindinį reklamos teiginį, bet neturėtų jo iš esmės pakeisti.
Naujos taisyklės dar labiau didina reklamos turinio reikšmę
Nuo 2026 m. rugsėjo 27 d. įsigaliojo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimai, papildę klaidinančių veiksmų, informacijos neatskleidimo ir vadinamojo „juodojo sąrašo“ nuostatas, ypač aktualūs reklamoms, akcentuojančioms prekių ekologiškumą ar poveikį aplinkai.
„Nauja reguliavimo kryptis siunčia verslui platesnę žinutę: reklaminiai pažadai vis dažniau turi būti ne tiesiog patrauklūs, bet ir konkrečiai pagrindžiami. Tai aktualu ne tik kainoms. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo pabaigos sugriežtinti reikalavimai ir tokiems bendro pobūdžio aplinkosauginiams teiginiams kaip „žalias“, „tvarus“ ar „draugiškas aplinkai“ – tokių teiginių vartojimas reklamoje leidžiamas, tik jei juos galima pagrįsti konkrečiais faktais” – teigia U. G. Motiekaitytė.

Taigi tendencija gana aiški: kuo stipresnį produkto pranašumą verslas komunikuoja vartotojui, tuo tvirtesnį pagrindą tokiam pažadui turi turėti.
Prieš skelbiant išpardavimų kampanijas
„Sorainen“ teisininkės pataria, kad visuomet, prieš paleidžiant „Black Friday“ ar kitą akciją, verta įvertinti reklamą vartotojo akimis. Ar „–50 %“ tikrai reiškia tokį sutaupymą? Ar „tik šiandien“ rytoj iš tiesų nebegalios? Ar „nuolaida viskam“ neturi puslapio išimčių? Ar perbraukta kaina iš tiesų yra tinkamas palyginimo taškas? Ir galiausiai, ar vartotojas, pamatęs visą reklamą, supras pasiūlymą taip, kaip jis veikia iš tikrųjų?
„Gera rinkodara kuria intrigą, kelia emocijas ir skatina norą pirkti. Tokia ir yra reklamos paskirtis. Tačiau labai svarbu, kad renkantis patrauklias reklamos priemones, vartotojas nebūtų skubinamas arba viliojamas tuo, ko realiame pasiūlyme nėra. Būtent šį bendrą įspūdį verslui verta įsivertinti prieš tvirtinant reklamines kampanijas“, – apibendrina Monika Mališauskaitė-Vaupšienė.






