Didėjant žmonių sąmoningumui, vis daugiau jų atsigręžia į augalinės kilmės mitybą. Vienus motyvuoja su sveikata susijusios priežastys, kitus – smalsumas, o trečius – rūpestis gyvūnų gerove ir aplinka. Ne visi yra pasirengę visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų, todėl vis dažniau renkasi fleksitarizmą – lankstų požiūrį į mitybą, skatinantį mažinti mėsos vartojimą.
„Mažiau mėsos, daugiau augalinės kilmės baltymų – tai pagrindinis šios mitybos principas. Jis patrauklus tuo, kad, skirtingai nuo veganizmo, nereikalauja visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų. Priešingai, jis suteikia daugiau laisvės ir kviečia ne išbraukti mėgstamą kiaulienos kepsnį ar picą su saliamiu iš savo valgiaraščio, o tiesiog dažniau rinktis augalinės kilmės alternatyvas“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Prioritetas augalinės kilmės produktams
Pasirinkus vadovautis fleksitarizmo principais, įprasti gyvūninės kilmės produktai, tokie kaip mėsa, pienas ar kiaušiniai, dažniau keičiami augalinės kilmės alternatyvomis. Kasdienėje mityboje taip pat daugiau vietos skiriama vaisiams, daržovėms, ankštinėms kultūroms bei viso grūdo produktams.
„Kadangi mėsos, pieno produktų ar kiaušinių vartojama mažiau, svarbiais baltymų šaltiniais tampa augaliniai produktai: pupelės, avinžirniai, lęšiai, tofu, įvairios sėklos ir riešutai. Į mitybą taip pat dažniau įtraukiamos tamsiai žalios lapinės daržovės, brokoliai ar burokėliai, kuriuose gausu geležies, bei vaisiai, pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, uogos ar obuoliai, padedantys geriau įsisavinti organizmui reikalingas medžiagas. Kita vertus, tai yra ne tik fleksitarinės mitybos, bet ir apskritai subalansuotos bei sveikesnės mitybos principai“, – teigia M. Anilionė.
Šios mitybos šalininkai mėsą renkasi rečiau, tačiau dažniau ieško kokybiškesnės, sertifikuotos produkcijos. Taip pat fleksitarizmas siejamas su mažesniu stipriai perdirbtų gaminių ir pridėtinio cukraus vartojimu, pirmenybę teikiant natūralesniam, mažiau apdorotam maistui.
Dvi dienos per savaitę – be mėsos
Kadangi fleksitarizmas neturi griežtų taisyklių, šį mitybos principą žmonės gali lengvai pritaikyti prie savo gyvenimo būdo ir poreikių. Dažniausiai jis siejamas ne su visišku tam tikrų produktų atsisakymu, o su didesniu augalinės kilmės produktų vartojimu kasdienėje mityboje bei lankstesniu požiūriu į maisto pasirinkimus.
Norėdami suprasti, ar toks mitybos būdas jiems tinka, žmonės dažnai pradeda nuo nedidelių pokyčių – į savo racioną įtraukia daugiau daržovių, ankštinių kultūrų ir augalinių baltymų produktų, o mėsos vartojimą mažina palaipsniui. Dažnai pradžioje pasirenkama viena diena per savaitę be gyvūninės kilmės produktų, o vėliau tokių dienų skaičius vis didinamas.
Sveikatai ir gamtai palankesnė mityba
Augalinės kilmės produktuose gausu skaidulų, natūralių vitaminų, mineralų ir kitų organizmui reikalingų maistinių medžiagų, kurios prisideda prie mitybos kokybės. Taip pat toks racionas, kuriame yra mažiau rafinuotų miltų, cukraus, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų, neapsunkina virškinimo.
„Daržovėse esantys sudėtiniai angliavandeniai suteikia ilgalaikį sotumą. Tačiau ne mažiau svarbus ir aplinkosauginis aspektas: augalinės kilmės produktų gamybai paprastai sunaudojama gerokai mažiau vandens ir kitų gamtos išteklių nei pramoninei gyvulininkystei“, – pasakoja M. Anilionė.
