Pilvo pūtimas, skausmas, dujos ar viduriavimas po valgio gali greitai nuvesti prie vienos iš populiarių išvadų – gal organizmas netoleruoja glitimo ar laktozės? Tuomet iš kasdienio raciono išbraukiami pieno produktai, duona, makaronai ir kiti gaminiai. Tačiau specialistai ragina neskubėti: tokie patys simptomai gali lydėti daugybę skirtingų būklių, o savarankiškai pasirinkta dieta kartais gali ne tik nepadėti, bet ir apsunkinti ligos nustatymą.
Be to, net ir tuo atveju, kai simptomai iš tiesų susiję su pieno produktais, nebūtinai kalta laktozė. Kai kuriems žmonėms problemų gali sukelti piene esantys baltymai, tokie kaip kazeinas ar išrūgų baltymai.
„Nemalonūs simptomai pavalgius gali būti būdingi įvairioms būklėms: dirgliosios žarnos sindromui, celiakijai, uždegiminėms žarnyno ligoms, kitiems maisto netoleravimams ar įvairiems virškinimo sutrikimams. Kartais tokie simptomai gali būti ir onkologinės žarnyno ligos požymis, todėl vien pagal savijautą nustatyti, kas juos sukelia, nėra paprasta“, – teigia sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė.
Išbraukti produktus lengva, tačiau tai gali suklaidinti
Kai tam tikras maistas sukelia nemalonius pojūčius, natūralu norėti jo atsisakyti. Vis dėlto visiškai išbraukti pieno produktus ar glitimo turintį maistą dar nenustačius simptomų priežasties – ne visada geriausias sprendimas.
Šie produktai gali būti svarbūs organizmui reikalingų maistinių medžiagų šaltiniai. Pieno produktuose gausu baltymų, sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, B2, B12 ir D, taip pat kalcio, magnio ir fosforo. Tuo metu glitimo turintys produktai gali suteikti skaidulų, B grupės vitaminų, geležies, magnio ir cinko.
Tačiau problema gali būti ne tik tai, ko organizmas negaus atsisakius tam tikrų produktų. Tokie pokyčiai gali apsunkinti ir diagnostiką.
„Todėl toks mitybos ribojimas gali ne tik lemti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą, bet ir apsunkinti diagnostiką. Pavyzdžiui, genetinių laktozės netoleravimo ar celiakijos tyrimų rezultatų šių produktų nevartojimas nepaveiks. Tačiau jei produktų, kurie turi laktozės ar glitimo, nevartojate bent kelias savaites, atliekant serologinius kraujo tyrimus ar žarnyno biopsiją gali padidėti klaidingai neigiamo rezultato tikimybė“, – teigia „Antėja“ gydytoja.
Jeigu žmogus aiškiai pastebi, kad konkretus maisto produktas nuolat pablogina savijautą, jo vartojimą galima nutraukti. Vis dėlto tai neturėtų pakeisti gydytojo konsultacijos – specialistas gali įvertinti simptomus ir nuspręsti, ar reikalingi tyrimai.
Pieno produktai sukelia simptomus? Nebūtinai kaltė tenka laktozei
Įtarus pieno produktus, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į tai, kaip organizmas reaguoja į produktus be laktozės.
J. Skirmantės teigimu, jei vartojant pieno produktus atsiranda pilvo pūtimas, spazmai ar skausmas, kaupiasi dujos, viduriuojama ar pykina, o vartojant pieno produktus be laktozės šie simptomai išnyksta, tikimybė, kad žmogus netoleruoja būtent laktozės, yra didelė.
Tačiau jeigu simptomai išlieka ir vartojant produktus be laktozės, priežastis gali būti kita. Pavyzdžiui, organizmas gali netoleruoti pieno baltymų arba gali būti jiems alergiškas. Tokiais atvejais gali prireikti kraujo tyrimų, tačiau sprendimą, kokio ištyrimo reikia, turėtų priimti gydytojas.
Glitimas – ne vienintelė galima problema
Jei po duonos, makaronų ar kitų glitimo turinčių produktų žmogus pasijunta blogiau, tai dar nereiškia, kad kaltas būtent glitimas.
„Labai panaši situacija yra ir su glitimu. Jei pavartojus glitimo turinčių produktų jaučiami anksčiau minėti simptomai, tai gali būti susiję su glitimo netoleravimu ar celiakija. Tačiau praktikoje situacija kartais būna sudėtingesnė, nes viena būklė gali paveikti žarnyno veiklą ir lemti antrinį kitų maisto produktų netoleravimą“, – dėsto medikė.
Pasak gydytojos, kartais viena virškinimo sistemos problema gali lemti ir kitų produktų netoleravimą. Pavyzdžiui, celiakija sergančiam žmogui dėl dvylikapirštės žarnos pažeidimo gali atsirasti laktozės ar pieno produktų netoleravimas. Sugijus žarnynui, toleravimas gali atsistatyti.
Ką daryti, jei neaišku, nuo ko pučia pilvą?
Užuot atsisakius kelių maisto produktų grupių iš karto, specialistė siūlo pirmiausia stebėti savo organizmo reakcijas. Tam gali padėti paprastas simptomų ir mitybos dienoraštis.
„Jeigu žmogus pastebi, kad po tam tikro maisto pavartojimo nuolat jaučiasi blogiau, pirmiausia reikėtų vesti simptomų ir mitybos dienoraštį – idealu būtų bent kelias savaites. Su juo vertėtų kreiptis į gydytoją, kuris įvertins situaciją ir rekomenduos, kada reikalingas papildomas ištyrimas, o kada gali pakakti gyvenimo būdo ar mitybos korekcijų“, – priduria J. Skirmantė.
Užrašius, ką žmogus valgė, kada atsirado simptomai ir kaip jie pasireiškė, ilgainiui gali išryškėti pasikartojantys dėsningumai. Tačiau vien iš jų diagnozės nustatyti nereikėtų.
Svarbiausia – neskubėti iš raciono išbraukti ištisų maisto produktų grupių. Pilvo pūtimas ar kitas diskomfortas gali būti tik signalas, kad organizme vyksta kažkas, ką verta išsiaiškinti, o ne automatinis įrodymas, kad netoleruojamas glitimas ar laktozė.
