Artėjantis darbų pridavimo terminas, neatsakyti elektroniniai laiškai, neparašytas projektas ar jau savaitę atidėliojamas apsilankymas pas gydytoją – situacijos, kurias bent kartą yra patyręs kone kiekvienas. Nors dažnai sakome, kad tiesiog trūksta laiko, specialistai pabrėžia, jog tikroji problema dažnai slypi visai ne užimtume. Prokrastinacija, arba nuolatinis svarbių darbų atidėliojimas, šiandien laikoma viena dažniausių produktyvumo kliūčių, su kuria susiduria tiek studentai, tiek dirbantys žmonės.
Atidėliojimas – ne tinginystė
Daugelis mano, kad prokrastinuoja tik tingūs žmonės, tačiau psichologai su tokiu požiūriu nesutinka. Dažnai žmogus puikiai supranta, kad užduotį reikia atlikti, tačiau vis tiek renkasi kitą veiklą – tvarko namus, naršo socialiniuose tinkluose ar žiūri serialus. Tokiu būdu trumpam išvengiama nemalonių emocijų, tačiau pati užduotis niekur nedingsta.
Ekspertų teigimu, prokrastinaciją dažniausiai sukelia baimė suklysti, perfekcionizmas, motyvacijos stoka arba pernelyg didelis užduoties mastas. Kuo darbas atrodo sudėtingesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jo pradžią atidėsime.
Kodėl smegenys renkasi lengvesnį kelią?
Žmogaus smegenys natūraliai linkusios ieškoti greito atlygio. Todėl vietoj sudėtingo darbo daug lengviau pasirinkti veiklą, kuri iš karto suteikia malonumą – peržiūrėti trumpus vaizdo įrašus, perskaityti naujienas ar pasitikrinti socialinius tinklus. Tokia veikla sukuria trumpalaikį pasitenkinimą, tačiau ilgainiui didina kaltės jausmą ir stresą.
Paradoksalu, tačiau kuo ilgiau atidėliojame, tuo sunkiau tampa pradėti. Artėjant terminui didėja įtampa, o darbą tenka atlikti skubant. Dėl to dažnai nukenčia jo kokybė, o žmogus jaučiasi dar labiau išsekęs.
Kokios gali būti pasekmės?
Nuolatinis atidėliojimas daro įtaką ne tik darbo rezultatams, bet ir emocinei savijautai. Žmonės, kurie dažnai prokrastinuoja, dažniau patiria stresą, nerimą ir nepasitenkinimą savimi. Ilgainiui tai gali paveikti pasitikėjimą savo jėgomis ir sumažinti motyvaciją imtis naujų iššūkių.
Darbo aplinkoje prokrastinacija gali lemti praleistus terminus, prastesnę darbo kokybę ir įtemptus santykius su kolegomis. Studentams ji dažnai reiškia bemieges naktis prieš egzaminus ar skubotai parašytus atsiskaitymus.
Ar įmanoma įveikti prokrastinaciją?
Specialistai sutaria, kad visiškai išvengti noro atidėlioti nepavyks, tačiau jį galima sumažinti. Vienas veiksmingiausių būdų – dideles užduotis suskaidyti į mažesnius etapus. Pradėti nuo penkių ar dešimties minučių darbo dažnai būna lengviau nei galvoti apie visą projektą.
Taip pat rekomenduojama sumažinti dėmesį blaškančių veiksnių kiekį. Išjungti pranešimai telefone, aiškus darbo planas ir reguliarios pertraukos padeda ilgiau išlaikyti koncentraciją. Svarbu suprasti, kad nebūtina viską atlikti tobulai – daugeliu atvejų geriau užbaigtas darbas yra vertingesnis už nuolat tobulinamą, bet taip ir nepabaigtą projektą.
Mažas įprotis, galintis kainuoti daug
Prokrastinacija gali atrodyti kaip nekaltas įprotis, tačiau ilgainiui ji daro įtaką ne tik produktyvumui, bet ir emocinei sveikatai. Nuolatinis svarbių darbų atidėliojimas didina stresą, mažina pasitikėjimą savimi ir apsunkina kasdienį gyvenimą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių. Kartais užtenka tiesiog pradėti – net jei tam skiriamos vos kelios minutės. Būtent pirmasis žingsnis dažnai tampa svarbiausia kliūtimi, kurią įveikus darbas atrodo kur kas lengvesnis, nei atrodė iš pradžių.
