Įsibėgėjus šildymo sezonui gali atrodyti, kad paraudusioms, perštinčioms ar pavargusioms akims tereikia kelių lašų. Tačiau vaistinėje galima rasti skirtingai veikiančių preparatų: vieni drėkina akies paviršių, kiti greitai sumažina paraudimą. Pastarieji gali suteikti greitą efektą, tačiau vartojami per ilgai kartais įsuka į užburtą ratą – nustojus lašinti akys parausta dar labiau, todėl priemonės vėl norisi griebtis iš naujo.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Agnė Mačiulskaitė paaiškina, kad šildymo sezonu akių sausumą gali sustiprinti ne vienas kasdienis veiksnys. Patalpose sumažėjus oro drėgmei, ašaros nuo akių paviršiaus išgaruoja greičiau, o ilgai žiūrint į kompiuterio ar telefono ekraną rečiau mirksima.
„Ašarų plėvelė veikia kaip barjeras, apsaugantis akies paviršių nuo išorinės aplinkos. Kai sutrinka jos stabilumas, gali atsirasti sausumo, niežėjimo, perštėjimo, deginimo, svetimkūnio ar smėlio pojūtis, sudirgimas ir paraudimas. Akių sausėjimą gali sustiprinti ir oro kondicionieriai, dulkės bei kiti aplinkos veiksniai“, – pasakoja A. Mačiulskaitė.
Net ir pasirinkus tinkamus akių lašus, svarbu juos taisyklingai vartoti. Vaistinėje vis dar pasitaiko žmonių, kurie kelis paskirtus preparatus sulašina iškart vieną po kito.
„Tarp skirtingų akių lašų reikėtų daryti maždaug 5–10 minučių pertraukas. Dar viena dažna klaida – pamirštama, kiek laiko preparatas galioja atidarius buteliuką. Šis laikotarpis priklauso nuo konkretaus preparato ir gamintojo, todėl verta ant pakuotės užsirašyti atidarymo datą ir pasibaigus nurodytam laikui lašų nebenaudoti“, – pataria vaistininkė.
Paraudimas ne visada reiškia akių sausumą
Akių sausumo simptomai gali sustiprėti ilgiau pabuvus sausoje patalpoje, dirbant prie ekranų ar dienos pabaigoje. Nors gali pasirodyti paradoksalu, sausos akys kartais ir ašaroja – tai gali būti refleksinė reakcija į akies paviršiaus dirginimą.
Vis dėlto vien iš paraudimo spręsti, kad akims trūksta drėgmės, nereikėtų. Panašiai gali pasireikšti alerginis konjunktyvitas, infekcijos ar kitos akių ligos.
„Alerginiam konjunktyvitui dažniausiai būdingas abiejų akių paraudimas, niežulys ir ašarojimas. Infekcijos gali pasireikšti ne tik paraudimu, bet ir skausmu, ašarojimu, šviesos baime ar regėjimo pablogėjimu. Ypač atidiems reikėtų būti kontaktinius lęšius nešiojantiems žmonėms, nes jiems kyla didesnė kai kurių ragenos infekcijų rizika“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Jeigu paraudimas ilgai nepraeina, kartojasi ar stiprėja, rekomenduojama kreiptis į oftalmologą. Jei kartu atsiranda stiprus skausmas, šviesos baimė ar pablogėja regėjimas, specialistų pagalbos reikėtų kreiptis skubiai.
Akys pabalo, tačiau problema niekur nedingo
Renkantis akių lašus svarbu žinoti, kokio poveikio iš jų tikimasi. Drėkinamųjų lašų sudėtyje gali būti hialurono rūgšties, trehalozės ar glicerolio. Šios medžiagos padeda atkurti ašarų plėvelę, maitina bei saugo rageną, todėl tokie lašai skirti akių sausumui mažinti ir gali būti vartojami kasdien.
Visai kitaip veikia preparatai, skirti greitai sumažinti paraudimą. Jie sutraukia išsiplėtusias akies kraujagysles, todėl akys gali greitai atrodyti mažiau paraudusios, tačiau pati paraudimo priežastis nebūtinai pašalinama.
„Paraudimą mažinančius lašus rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 3–5 dienas iš eilės. Vartojant ilgiau, jų poveikiui praėjus kraujagyslės vėl išsiplečia, o akys gali parausti dar labiau nei prieš tai. Tuomet lašų norisi vėl, ir susidaro savotiškas ratas: paraudimas sumažėja tik laikinai, vėliau sugrįžta, gali stiprėti sausumo pojūtis ir dirginimas“, – aiškina A. Mačiulskaitė.
Todėl tokių preparatų nereikėtų naudoti vien tam, kad akys atrodytų baltesnės. Jei lašų reikia nuolat arba paraudimas grįžta vos nustojus juos vartoti, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kartais akis dirgina ir patys lašai
Jeigu akių lašų reikia dažnai ar ilgą laiką, akys yra jautrios arba vargina sausumas, gali būti tinkamesni preparatai be konservantų. Jie dažniausiai parduodami vienadozėse pakuotėse arba specialiuose buteliukuose. Konservantai padeda išlaikyti preparato sterilumą, tačiau dažnas ir ilgalaikis kai kurių jų naudojimas gali neigiamai veikti akies paviršių.
„Jeigu įsilašinus akių lašų atsiranda ar sustiprėja skausmas, deginimas, paraudimas, ašarojimas, neryškus matymas, jautrumas šviesai ar tampa nepatogu nešioti kontaktinius lęšius, verta įvertinti paties preparato sudėtį. Jautrumą gali sukelti ne tik konservantai, bet ir veikliosios ar kitos pagalbinės medžiagos. Jei simptomai kaskart sustiprėja po įlašinimo, preparato vartojimą reikėtų nutraukti“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Akių lašų buteliuku dalytis nereikėtų
Papildomo atidumo reikia kontaktinius lęšius nešiojantiems žmonėms. Ne visi akių lašai tinkami naudoti su lęšiais, o kai kurios preparatų sudedamosios dalys gali juose kauptis arba juos pažeisti.
„Renkantis lašus svarbu įsitikinti, ar juos galima naudoti su kontaktiniais lęšiais. Dažniausiai tam tinkami preparatai be konservantų. Jei naudojami lašai su konservantais ar receptiniai vaistai, kontaktinius lęšius būtina išsiimti, o po įlašinimo palaukti bent 15 minučių prieš vėl juos įsidedant“, – paaiškina A. Mačiulskaitė.
Ji priduria, kad vienu akių lašų buteliuku dalytis su kitu žmogumi negalima. Lašinant jo galiukas gali prisiliesti prie blakstienų, akies paviršiaus ar pirštų, todėl dalijantis preparatu gali būti perduodamos bakterinės ar virusinės infekcijos.
