Grigiškėse rugsėjo 10 d. oficialiai pristatytas unikalus urbanistinis-meninis projektas „Dažai & dažniai“. Renginio metu magistralinio kelio padalintą miestą jungianti požeminė pėsčiųjų perėja prie Vokės tilto virto gyvybinga šiuolaikinio gatvės meno galerija, o jos atidarymą lydėjo išskirtinė muzikinė programa ir neįprastas vakaro akcentas – diskoteka po žeme.
Simbolinis tiltas tarp dviejų miesto pusių
Grigiškes kertanti magistralė tarsi padalija miestą į dvi atskiras dalis, o požeminė perėja kasdien tampa pagrindine jungtimi vietos gyventojams. Projekto „Dažai & dažniai“ idėja gimė siekiant paversti šią utilitarią, pilką erdvę įkvepiančiu meniniu akcentu, kuris kelionę perėja paverstų simboliniu perėjimu per visą Grigiškių identitetą ir istoriją.
Projekto vizualinę idėją ir piešinius sukūrė žinomas menininkas Linas Kaziulionis, Grigiškėse jau įgyvendinęs ne vieną įsimintiną gatvės meno kūrinį. Autoriaus kūrybinis braižas pasirinktas neatsitiktinai – siekta, kad naujasis projektas organiškai įsilietų į jau kuriamą Grigiškių meninį veidą ir papildytų viešosiose erdvėse esančius objektus.
„Gera matyti, kaip Grigiškės po truputį tampa savotiška atvira meno galerija, kurioje kūrinius galima sutikti tiesiog einant savo kasdieniu maršrutu. Projekte „Dažai & dažniai“ kūriau 43 metrų ilgio sieną požeminėje perėjoje, kurioje piešiniais pasakojama Grigiškių istorija. Į vieną kūrinį čia sudėti miestui būdingi objektai, žmonės ir kasdienio gyvenimo motyvai. Piešinyje galima atpažinti Grigiškių kultūros centrą, seniūnijos pastatą, bažnyčią, miesto gyventojus ar net autobusą, važiuojantį į Vilnių. Vienas įdomiausių dalykų buvo stebėti žmonių reakcijas kūriniui dar tik atsirandant. Pradžioje, kai ant sienos buvo matomas tik fonas, praeiviai klausdavo, kas čia bus, ar apskritai čia atsiras piešinys. Vėliau, pradėjus ryškėti linijoms ir pažįstamiems objektams, reakcijos visiškai pasikeitė. Buvo gera girdėti: „O, geras, matau šitą!“, ar stebėti, kaip žmonės eidami pradeda ieškoti, ką dar atpažins. Man atrodo, būtent tada ir supranti, kad viešasis menas veikia, kai žmogus ne tik praeina pro piešinį, bet trumpam sustoja, atpažįsta savo miestą, parodo kažkam kitam ar tiesiog nusišypso“, – kūrybinio proceso užkulisiais dalijasi L. Kaziulionis.
Ne tik naujas piešinys, bet ir naujas santykis su vieta
Projektu siekta ne vien estetiškai atnaujinti požeminę perėją. Viena svarbiausių jo minčių – parodyti, kad net įprasta miesto infrastruktūra gali tapti kultūros ir bendruomenės erdve. Tai simboliškai atspindėjo ir pats projekto pavadinimas – „Dažai & dažniai“. Dažai pakeitė perėjos sienas, o dažniai ją pripildė muzikos ir žmonių. Todėl projekto pristatymas neapsiribojo tradiciniu naujo meno kūrinio atidengimu – vienam vakarui pati perėja tapo renginio scena.
„Projektas „Dažai & dažniai“ gimė iš labai paprasto, tačiau kasdien lydėjusio pastebėjimo. Pro Grigiškių kultūros centro langus matomas Grigiškių akvedukas – išskirtinis inžinerinio paveldo objektas, įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Deja, daugelis pravažiuoja pro jį net nesusimąstydami, kokią istoriją jis pasakoja. Norėjosi atkreipti dėmesį į šį unikalų objektą ir parodyti, kad tai nėra tiesiog seni griuvėsiai, o svarbi Grigiškių tapatybės dalis. Plėtojant idėją supratome, kad galime papasakoti kur kas platesnę istoriją. Norėjome, kad požeminė perėja taptų ne tik meno kūriniu, bet ir savotišku miesto pasakojimu, kuriame kiekvienas grigiškietis galėtų atpažinti sau artimą vietą, prisiminimą ar istoriją. Šis projektas taip pat yra bendruomenės telkimo iniciatyva. Tikime, kad viešasis menas kuria emocinį ryšį su aplinka – kai erdvė tampa estetiška, prasminga ir pasakoja vietos istoriją, žmonės ją ima labiau vertinti bei saugoti. Kaip ir daugelis požeminių perėjų, ši vieta anksčiau nuolat susidurdavo su nelegaliais užrašais. Tikimės, kad įgyvendintas kūrinys taps savotiška prevencine priemone – skatins bendruomenę didžiuotis šia erdve, rūpintis ja ir prisidės prie pagarbesnio požiūrio į viešąsias miesto vietas. Mums svarbiausia, kad ši transformacija pakeistų ne tik perėjos vaizdą, bet ir žmonių santykį su savo miestu. Norime, kad Grigiškės būtų matomos kaip vieta, turinti savitą istoriją, kultūrą ir identitetą, o viešosios erdvės taptų ne tik praėjimo vietomis, bet ir erdvėmis, kurios įkvepia pažinti, sustoti ir didžiuotis savo miestu“, – sako idėjos autorė, Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių kultūros centro Kultūros projektų vadovė Sandra Machrova.
Muzikos sintezė ir įspūdinga požeminė diskoteka
Projekto atidarymo renginys išsiskyrė drąsia ir nekasdiene kultūrine programa, sutraukusia gausų būrį vietos gyventojų bei svečių. Šventinio vakaro metu skambėjo gyva profesionalaus diksilendo, vadovaujamo Egidijaus Ališausko, muzika, kuriai išskirtinį atspalvį suteikė kanklininkės Aistės Bružaitės atliekamos partijos. Klasikos, džiazo ir tradicinio instrumento sintezė akustinėje perėjos erdvėje sukūrė įspūdingą atmosferą.
Vienu netikėčiausių ir laukiamiausių vakaro akcentų tapo požeminėje perėjoje suorganizuota diskoteka su DJ Sauben. Toks formatas, kuomet požeminė pėsčiųjų perėja vienam vakarui pavirsta šokių aikštele su šviesų ir garso instaliacijomis, tapo visiškai nauju patyrimu.
„Kai neįprastoje vietoje atsiranda muzika, menas ir žmonių šurmulys, ji tampa nebe tik fonu kasdienybei – joje ima rastis istorijos ir prisiminimai. Tokios iniciatyvos taip pat suteikia progą susitikti pačiai bendruomenei. Į renginį ateina skirtingi žmonės – tie, kurie gyvena šalia, tie, kurie Grigiškėse lankosi retai, šeimos, jaunimas, vyresni gyventojai. Kelias valandas juos sujungia viena erdvė ir bendras patyrimas. O iš tokių susitikimų ir gimsta gyvesnė, labiau vieni kitą pažįstanti bendruomenė“, – džiaugiasi Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių kultūros centro vadovas Robertas Petkevičius.
Kultūra gali atsirasti ir ten, kur jos nesitikime
„Dažai & dažniai“ tapo pavyzdžiu, kaip kultūrinė iniciatyva gali pakeisti ne tik fizinę miesto erdvę, bet ir tai, kaip ją mato patys gyventojai. Požeminė perėja liko tuo pačiu svarbiu kasdieniu Grigiškių infrastruktūros tašku, tačiau nuo šiol kelionę per ją lydės ir meninis pasakojimas.
„Dažai & dažniai“ Grigiškėms – daugiau nei vienas vakaras su muzika, šviesomis ir menu. Tai priminimas, kad kultūra neprivalo tilpti į koncertų sales ar miesto centro scenas. Ji gali atsirasti ten, kur žmonės kasdien eina į darbą, grįžta namo ar tiesiog praeina pro šalį. Požeminė perėja, įprastai atliekanti grynai praktinę funkciją, tą vakarą tapo vieta susitikti, nustebti ir patirti savo rajoną kitaip. Ir būtent tokie netikėti pokyčiai keičia santykį su gyvenamąja aplinka. Kartu keičiasi ir pats Grigiškių veidas. Miestelis vis dažniau matomas ne tik kaip nutolusi Vilniaus dalis, bet kaip vieta, kurioje vyksta įdomūs kultūriniai procesai, atsiranda drąsių idėjų ir naujų viešosios erdvės panaudojimo būdų. Menas čia ne puošia jau paruoštą sceną – jis pats padeda tą sceną sukurti. Galbūt būtent tai ir yra svarbiausia žinutė: norint pakeisti miesto kultūrinį veidą, ne visada reikia didelių pastatų ar grandiozinių projektų. Kartais pakanka pažvelgti į jau esančią erdvę kitaip ir pakviesti žmones joje pabūti kartu. Grigiškėse kultūra gali būti visai šalia – požeminėje perėjoje, gatvėje, aikštėje ar kitoje kasdienėje vietoje. Ir kuo daugiau tokių netikėtų susitikimų tarp meno ir miesto atsiras, tuo labiau keisis ne tik pačios erdvės, bet ir tai, kaip gyventojai mato savo miestelį“, – viliasi R. Petkevičius.
