Dar visai neseniai tvarumas versle neretai buvo suprantamas gana siaurai – kaip aplinkosauginių iniciatyvų visuma, socialinės atsakomybės projektai ar papildoma ataskaita, parengta siekiant įgyvendinti tam tikrus reikalavimus. Šiandien toks požiūris sparčiai keičiasi. Tvarumas tampa neatsiejama verslo strategijos, rizikų valdymo ir ilgalaikės vertės kūrimo dalimi.
Ir nors daliai įmonių tvarumo atskaitomybės reikalavimai tebėra vienas pagrindinių impulsų pradėti pokyčius, tvarumo vertė verslui tuo neapsiriboja. Tinkamai pasirinktos tvarumo iniciatyvos gali padėti efektyviau naudoti išteklius, mažinti sąnaudas, valdyti rizikas, stiprinti santykius su tiekėjais, klientais ir partneriais, pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, sudominti investuotojus bei užsitikrinti finansavimą palankiausiomis
sąlygomis.
Dėl minėtų priežasčių šiandien svarbesnis tampa ne klausimas, ar įmonei aktualūs tvarumo klausimai, o tai, kaip tvarumą integruoti į verslą taip, kad jis kurtų realią vertę įmonei.
Į aktualius klausimus atsako dr. Gintė Jonkutė-Vilkė – tvarumo ir aplinkosaugos ekspertė, tvaraus verslo konsultavimo įmonės „SustainPro – tvarumo sprendimai“ įkūrėja ir vadovė, tvarumo srityje dirbanti nuo 2010 m. ir turinti daugiau nei 15 metų mokslinio-tiriamojo darbo patirties. G. Jonkutė-Vilkė konsultuoja įvairaus dydžio verslus, veda specializuotus mokymus, padeda įmonėms įvertinti jų esamą tvarumo būklę, parengti tvarumo strategijas ir tvarumo ataskaitas, apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir kt.
Kas iš tiesų yra tvarumas versle?
Tvarumas versle yra kur kas daugiau nei tik aplinkosauginės iniciatyvos – atliekų rūšiavimas, energijos taupymas ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas. Tvarus verslas siekia suderinti ekonominius tikslus su poveikiu aplinkai, žmonėms ir atsakinga įmonės valdysena, todėl kalbėdami apie tvarumą turime vertinti visas tris tarpusavyje neatsiejamai susijusias sritis – aplinkosauginę, socialinę ir valdysenos. Aplinkosauginė sritis apima įmonės poveikį klimatui ir aplinkai – energijos, vandens ir žaliavų naudojimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, atliekų susidarymą, taršą, biologinės įvairovės klausimus ir kitus veiklos aspektus. Socialinė tvarumo dalis susijusi su darbuotojais, jų darbo sąlygomis ir tinkamu atlygiu, lygiomis galimybėmis, kompetencijų ugdymu, žmogaus teisėmis, poveikiu bendruomenėms ir kitiems asmenims, pvz., įmonės tiekėjams visoje vertės grandinėje.
Valdysena apima verslo etiką, skaidrumą, atsakomybes, rizikų valdymą, korupcijos prevenciją, santykius su tiekėjais ir daugelį kitų procesų, nuo kurių priklauso atsakingas įmonės veikimas. Labai svarbu, kad šios tvarumo sritys nebūtų vertinamos atskirai, o vienos iš jų gerinimas neigiamai neįtakotų kitos. Tvarumas tampa prasmingas tik tuomet, kai jis yra neatsiejama paties verslo dalis ir yra tinkamai integruojamas į verslo sprendimų
priėmimo procesą.
Kodėl tvarumas verslui tampa vis aktualesnis?
Viena iš priežasčių – besikeičianti reguliacinė aplinka ir didėjantis tvarumo atskaitomybės poreikis. Vis dėlto, vien tik griežtėjančių teisinių reikalavimų nepakanka paaiškinti, kodėl tvarumo klausimai šiandien atsiduria vis didesniame skaičiuje įmonių vadovų darbotvarkių. Keičiasi ir pati verslo aplinka. Bankai ir investuotojai vertina ne tik įmonės finansinius rezultatus, bet ir ilgalaikes rizikas. Didelės įmonės vis daugiau informacijos apie tvarumą prašo iš savo tiekėjų.
Klientai domisi ne tik paslauga ar produktu, bet ir tuo, kaip jie sukurti, kokį poveikį gaminys turi žmonėms ir aplinkai tiek vartojimo metu, tiek ir vėliau, jam tapus atlieka. Darbuotojams svarbi įmonės kultūra, vertybės ir socialinė atsakomybė. Tai reiškia, kad net įmonė, kuriai nėra tiesiogiai taikomi privalomi tvarumo atskaitomybės
reikalavimai, gali su jais susidurti netiesiogiai – per klientus, verslo partnerius, finansų institucijas ar tiekimo grandinę. Tvarumas pamažu tampa vienu iš kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, su kuo bendradarbiauti, ką finansuoti, iš ko pirkti ir kur dirbti. Tvarumas – ne tik papildomos sąnaudos Vienas dažniausių verslo nuogąstavimų – kad tvarumas pirmiausia reiškia papildomas investicijas ir sąnaudas.
Žinoma, dažniausiai investicijų iš tiesų reikia. Vis dėlto, vertinant tvarumą tik per išlaidų prizmę, praleidžiama kita, verslui ne mažiau svarbi pusė – galimybė didinti veiklos efektyvumą ir mažinti ilgalaikes rizikas. Energijos vartojimo mažinimas įmonėje reiškia ne tik mažesnį poveikį aplinkai, bet ir mažesnes sąskaitas. Efektyvesnis žaliavų naudojimas mažina gamybos sąnaudas. Žiedinės ekonomikos principų taikymas gali padėti sumažinti atliekų kiekį ir atrasti naujų jų panaudojimo galimybių, o kartais – net ir naują, konkurencingą verslo kryptį.
Nepaisant to, finansinė nauda nebūtinai pasireiškia tik tiesioginių sąnaudų mažėjimu. Įmonės reputacija, darbuotojų lojalumas, gebėjimas pritraukti talentus, ilgalaikiai ir patikimi santykiai su tiekėjais, galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar gauti finansavimą taip pat turi ekonominę vertę, nors ją ne visada galima iš karto išreikšti konkrečia suma.
Kada tvarumas pradeda kurti vertę?
Svarbu suprasti, kad ne kiekviena tvarumo iniciatyva automatiškai yra naudinga verslui. Įmonė gali įgyvendinti daugybę pavienių veiklų, tačiau jeigu jos nėra susijusios su reikšmingiausiu įmonės poveikiu, rizikomis ir verslo tikslais, jų kuriama vertė bus ribota. Todėl pirmasis žingsnis neturėtų būti klausimas „kokią tvarumo iniciatyvą galėtume įgyvendinti?“. Pirmiausia verta išsiaiškinti, kas konkrečiam verslui yra reikšmingiausia. Gamybos įmonėje vieni svarbiausių klausimų gali būti energijos vartojimas, emisijos, žaliavos ir atliekos. Paslaugų sektoriaus įmonei didesnę reikšmę gali turėti darbuotojų gerovė, kompetencijos, duomenų sauga ar verslo etika. Įmonei, turinčiai sudėtingą tiekimo grandinę, ypatingai svarbūs gali būti tiekėjų keliami socialiniai ir aplinkosauginiai
klausimai. Būtent todėl nėra vieno tvarumo veiksmų plano, tinkamo visoms įmonėms. Nuo pavienių iniciatyvų – prie tvarumo strategijos
Tvarumo kelias įmonėje turėtų prasidėti nuo esamos situacijos įvertinimo. Jos metu neretai paaiškėja, kad įmonė jau vykdo nemažai su tvarumu susijusių iniciatyvų, nors galbūt jų tokiomis net neįvardija. Darbuotojų sauga ir sveikata, duomenų apsauga, atliekų apskaita, energijos taupymas, darbuotojų mokymai, atsakingas tiekėjų pasirinkimas – visa tai gali būti tvarumo dalis. Tolimesnis žingsnis – šiuos veiksmus susisteminti.
Įmonei svarbu identifikuoti reikšmingiausius tvarumo aspektus, įvertinti suinteresuotųjų šalių lūkesčius, nustatyti aiškius ir pamatuojamus tikslus, pasirinkti stebimus rodiklius, suplanuoti konkrečius veiksmus, priskirti atsakomybes ir numatyti įgyvendinimo terminus. Tik tuomet tvarumas iš pavienių iniciatyvų tampa valdomu procesu. Svarbu ir tai, kad atsakomybė už tvarumą negali būti palikta vienam specialistui ar vienam įmonės padaliniui. Jeigu tvarumo tikslai nesusiję su vadovybės sprendimais, finansais, pirkimais, personalu, gamyba ir kitomis pagrindinėmis veiklomis, nėra tinkamai integruoti į visus įmonės procesus, reikšmingų pokyčių pasiekti bus sudėtinga. Tvarumo ataskaita – rezultatas, o ne pradžia Didėjant tvarumo atskaitomybės svarbai, įmonėms lengviausia susikoncentruoti į galutinį dokumentą – tvarumo ataskaitą. Vis dėlto, pati ataskaita įmonės tvaresne nepadaro. Kokybiška tvarumo atskaitomybė turėtų būti procesų, vykusių visus metus, rezultatas, susidedantis iš surinktų ir išanalizuotų duomenų, nustatytų tikslų, įgyvendintų veiksmų, įvertintos pažangos ir identifikuotų problemų.
Jeigu įmonė pradeda nuo ataskaitos, tačiau neturi sistemos, kaip renkami duomenys, kas už juos atsakingas ir kokiems tikslams jie naudojami, kokius pokyčius atspindi, tvarumas lengvai tampa dar viena administracine užduotimi. Tuo tarpu, jeigu įmonėje pradedama nuo strategijos, veiksmų plano ir realių pokyčių įgyvendinimo – ataskaita tampa priemone parodyti tvarumo pažangą. Dažniausia klaida – daryti tai, kas atrodo tvaru
Tvarumo tematikai populiarėjant atsiranda ir pagunda pasirinkti paprasčiausias, populiariausias ir lengviausiai komunikuojamas iniciatyvas. Vis dėlto, medžių sodinimas ar vienkartinio plastiko atsisakymas savaime nepadarys
įmonės tvaresne, jeigu didžiausias jos poveikis slypi visiškai kitur.
Dėl šios priežasties labai svarbu tvarumo iniciatyvas įmonėje pasirinkti ne pagal tai, ką lengviausia įgyvendinti ar paprasčiausia atskleisti komunikacijoje, o pagal tai, kas iš tiesų įmonės veikloje yra reikšmingiausia.
Tai aktualu ir siekiant išvengti vadinamojo ekomanipuliavimo (angl. greenwashing) – situacijų, kai įmonės komunikacija apie tvarumą yra pagražinama ir neatitinka jos realių veiksmų.
Komunikacija apie tvarumą įmonėje turėtų prasidėti tik tada, kai yra ką pagrįstai komunikuoti, o pateikiamiems teiginiams įrodyti yra konkrečių, patikimų ir patvirtintų duomenų, sertifikatų, atitinkamų dokumentų. Netinkama tvarumo komunikacija gali lemti ne tik reputacinę žalą įmonei, bet ir finansines baudas dėl klaidinančios informacijos vartotojams pateikimo.
Tvarumas – verslo ilgalaikio atsparumo dalis
Tvarumo nauda įmonėje ne visada akivaizdžiai pastebima per vieną ketvirtį ar finansinius metus. Dalis rezultatų, ypač susijusių su įmonės reputacija, darbuotojais, partnerystėmis ar rizikų valdymu, atsiskleidžia tik per ilgesnį laikotarpį. Vis dėlto, būtent čia ir slypi viena svarbiausių tvarumo versle prasmių. Tvaresnis verslas nėra tas, kuris gali pateikti vizualiai gražiausią tvarumo ataskaitą. Tai verslas, kuris supranta savo poveikį, geba numatyti rizikas, efektyviau naudoja išteklius, atsakingai valdo santykius su darbuotojais, klientais ir partneriais bei geba prisitaikyti
prie besikeičiančios aplinkos. Šiandien tvarumas įmonėje dar gali padėti išsiskirti iš konkurentų, tačiau ilgalaikėje
perspektyvoje vis daugiau verslų susidurs su situacija, kai gebėjimas veiklą vystyti tvariau bus nebe papildomas pranašumas, o viena iš būtinų sąlygų norint išlikti konkurencingiems.
